Manau, kad reikia pratęsti apie ryškias asmenybes. Štai pavyzdžiui Algis Ramanauskas. Jis visiems atrodo žinomas, tačiau niekas nieko apie jį nežino išties.
Pavyzdžiui, niekas nežino, kad jis jau gimė plikas, visą vaikystę ir paauglystę irgi buvo plikas, ir dabar – taip pat plikas. Niekas nežino, kodėl jis plikas, bet taip buvo visada, visada.
Mokykloje Algis Ramanauskas gąsdindavo mokytojus. Įsivaizduokite, prieina 6 metų pyplys, pirmokėlis, prie kokios nors mokytojos, iš už nugaros. Ir kad užbaubs storu gergždžiančiu balsu:
– Tu kūrva, tavo triusikai nusmuko ir žeme velkasi, kaip gali čia vaikščioti! Marš iš pamokų, į bažnyčią melstis!!!
Mokytojas nuo staigaus netikėto baubimo apimdavo trumpas stuporas, o paskui – visiška disociacija, derealizacija ir depersonalizacija. Kitaip tariant – visiškas transas. Transo būsenoje mokytoja nueidavo į bažnyčią ir melsdavosi iki pat vakaro. Pamokų tą dieną ji jau niekam nevesdavo.
Kadangi po tokio šposo nebūdavo pamokų, visi mokiniai greitai susizgribo, kad Ramanauskui reikia nešti pinigus, nes taip galima išvengti kontrolinių ir diktantų. Taip ir ėmė ugdytis ramanauskiška verslumo ir artistizmo dvasia.
Deja, geri dalykai amžinai netrunka. Vieną kartą Algis šitaip užrėkė ant kažkokios komsomolo sekretorės, viduryje kažkokio tai visos mokyklos renginio, vykusio aktų salėje. Komsomolo sekretorė tiek smarkiai užsibugino, kad ėmė melstis ir galva daužyti į grindis tiesiai ant scenos. Dėl to ji buvo išvežta į durnyną, tačiau į tyrimus įsijungė KGB, kuris paskui Ramanauską smarkiai tampė, ir reikalavo prisipažinti, kad šis besąs Mossado agentas ir susijęs su kažkokiais ufonautais, nes normalūs žmonės šitaip kalbėti negali, o ir išvis, Algis besąs plikas – vadinasi, tame kažkokia klasta.
Nuo to laiko Algis labai nekenčia komuniagų ir visokių mokytojų, vadina juos šūdais. Ir taip pat veda slaptą juodą knygutę, į kurią užsirašo, kiek sukėlė apopleksijų panašiems tipažams.
Algiui Ramanauskui yra uždrausta įeiti į Seimą. Visas įvykis buvo įslaptintas, tačiau manau, kad jau praėjo nemažai laiko. Anuomet, prieš ketvirtį amžiaus, Seime buvo kažkokia Tautos pažangumo partija, turėjusį kokį tai vedlį, signatarą, filosofą, teosofą, ekstrasensą ir dainininką Robliandą Pavlovskį. Kadangi šisai savo išvaizda priminė tokią pačią pavardę turėjusį mokytoją iš tos pačios mokyklos, kur Algis mokinosi, o tas mokytojas dėstė kažkokio mokslinio komunizmo pagrindus, ir dar paslapčia masturbuodavosi tualetuose, uostydamas ten vaikų šūdus, tai gerų jausmų jam niekas neturėjo. Algis – irgi.
Žodžiu, Algis Ramanauskas priėjo prie to Pavlovskio iš nugaros ir užrėkė:
– Apstok uostyt šūdus, pederaste!!!
Pavlovskis sustingo, nukrito ir ėmė ropinėti. Paskui ėmė šnypšti ir puldinėti atsitiktinius žmones, rėkdamas apie tai, kad reptiloidai greitai visus sunaikins, o taip pat – kad reikia skubiai mautis dujokaukes, nes kilo baisus chemtreilų pavojus.
Tiesą sakant, dėl dujokaukių Pavlovskis tąkart buvo teisus, nes iš siaubo, nei nepajutęs, jis apsibezdėjo ir užtrydo taip, kad suplyšo kelnės ir šūdai nudrabstė visą Seimo holą, o tuo pačiu – ir kažkokią ten besilankiusią delegaciją iš Šiaurės Korėjos. Reikia pasakyti, tą pačią delegaciją tas pats Pavlovskis ir buvo pakvietęs, bet po šio incidento Šiaurės Korėja nutraukė visus diplomatinius santykius su Lietuva.
Kadangi skandalas buvo didelis, užglaistyti jį buvo sunku. Tačiau pavyko bent jau viską nuslėpti nuo visuomenės (būtent dėl to, jūs iš manęs pirmo apie tai sužinojote – viskas buvo slapta). Kad daugiau panašių incidentų nekiltų, Algiui Ramanauskui nuo to laiko buvo uždrausta įeiti į Seimo patalpas.
Robliandas Pavlovskis paskui dar kurį laiką gydėsi durnynuose, o kiek atsigavęs, kandidatavo prezidentus, tačiau tesurinko 0 balsų, nes netgi pats už save nesugebėjo pabalsuoti. Paskui jis dar sukūrė kažkokią Lietuvos liaudies partiją, bet šioji irgi nieko rinkimuose nelaimėjo.
