Dar jums vienas išviešinimas. Herta Matulionytė-Burbienė, kuri paišo paveiksliukus. Kodėl ji paišo paveiksliukus? Žmonės nepaišo šiaip sau visokių paveiksliukų. Žmonės išvis nepaišo, jeigu jie normalūs. Normalūs žmonės dirba darbą, o Herta paišo paveiksliukus.
Hertai tėra 11 metų ir čia ji yra neteisėtai, nes Facebook neleidžia tokiems jauniems asmenims būti čionai. Bet Herta yra padėjusi ant visokių taisyklių. Būdama dar 7 metų, ji metė mokyklą. Tiksliau, mokykla ją metė. Problema buvo tokia, kad neapsikentusi pamokų, Herta nutarė atsikeršyti. Vieną vakarą, pasivogusi iš mokyklos darbų kabineto spalvoto popieriaus, klijų ir lako, ji padarė iškabą „Maxima“, atrodančią visiškai kaip tikra. Ir tą iškabą iškėlė ant mokyklos stogo. Kad būtų dar įspūdingiau, šalia tos iškabos pridėjo dar užrašą „70% nuolaidos viskam!“
Tą dieną pamokos daugiau nevyko, nes tuntai bobučių ėjo į parduotuvę. Iš mokyklos buvo išnešta viskas – ir kreida, ir vadovėliai, ir suolai, ir kėdės, ir išvis viskas. Daugelis mokytojų patyrė dar ir fizines traumas, nes bandė aiškinti bobutėms, kad tie daiktai neparduodami ir kad nieko tos bobutės negaus.
Viskam paaiškėjus, Herta buvo išmesta. Kadangi gandas apie talentingą mokinę per visas mokyklas praėjo labai staigiai, tai daugiau jokia mokykla Hertos ir nepriėmė. Hertai atėjo geros dienos, nes į mokyklą vaikščioti niekam nesinori. Netgi mokytojams.
Kiek nukrypstant nuo tos istorijos, turiu pasakyti, kad klasės auklėtoja, ant kurios krenta visa šita kaltė, buvo tokia Elžbieta Banytė, kuri mokiniams viską leisdavo, pasiteisindama kažkokiomis kalbomis apie talentų ugdymą. Štai taip ir išugdė talentą. Matome visi kuo puikiausiai, iki ko priveda tas nuolaidžiavimas mokiniams.
Talentingoji Herta savo talentą švaistė be galvos. Štai vieną kartą tiesiai ant sienos nupaišė duris. Tiesiog gatvėje. Žmonės vis pro tas duris bandydavo kažkur įeiti. Kartą pro jas ėjo Butkevičius. Kadangi durys neatsidarė, Butkevičius pabandė jas atidaryti stipriau. Durys visvien neatsidarė. Tada Butkevičius trenkė per duris savo galva. Sienoje išgriuvo skylė.
Štai taip Herta atnešė nuostolius niekuo dėtiems pastato savininkams.
Kadangi Hertai dar tik 11 metų, o be to, jos nesugadino mokykla, tai jos smegenyse dar nėra suinstaliuotas realybės matymo blokatorius. Tą blokatorių suinstaliuoja tik 9 metų vaikams, mokyklose. O Herta, kaip žinia, iš mokyklos buvo išmesta.
Kadangi galvoje neturi realybės matymo blokatoriaus, tai Herta mato ir nykštukus. Ji yra vienintelis žmogus, kuris iš savo realios patirties žino, kad Mykolas Kleck yra neegzistuojanti asmenybė, nes jis yra nykštukas, o nykštukų yra daug. Klecko akauntas sukurtas tik žmonėms mulkinti. Dėl viso pikto. Kad jei kas nors pamatys gatvėje nykštuką (70cm ūgio, su barzda ir ūsais), tai nuspręstų, kad tai kažkoks žmogus.
Herta gyvena iš to, kad jai pinigus moka nykštukai. Pastarieji pinigus vagia iš bankų, o bankai dėl to neturi grynųjų. Kadangi bankai neturi grynųjų, tai jie labai stengiasi vietoje grynųjų visiems įkišti elektroninius pinigus. Ir vis aiškina – „pinigai tavo, o bankomatas tavo?“
Nykštukai Hertai grynuosius moka tik dėl to, kad Herta paišo kates. Kates nykštukai ėda, todėl katės jiems labai patinka. Jie moka Hertai už kačių reklamą, nes vis tikisi, kad kačių valgymas Lietuvoje bus legalizuotas.
Vieną kartą Herta nupaišė ružavą katę ant namo sienos. Pamatę katę, nykštukai susijaudino ir bandė ją pagauti, nes norėjo išsikepti ir suėsti. Į sieną užsimušė 37 nykštukai, o dar daugiau įvairiais būdais susižalojo. Nykštukai turi gana prastą regėjimą ir neskiria spalvų, todėl nesuprato, kad ta katė yra netikra.
Dar kartą Herta nupaišė, kaip atrodo Geležinė Lapė. Nupaišė tiek daug kartų, kad gavosi ištisa knyga. Tiesa, tos knygos jau knygynuose neliko, nes ją visą išpirko tie patys nykštukai. Toje knygoje buvo daug paveiksliukų su katėmis. Nykštukai žiūri į tuos paveiksliukus su katėmis ir nesakysiu, ką jie daro, kai į tus paveiksliukus žiūri.
Kadangi tos knygos jau nerasite knygynuose, tai aš jos nereklamuosiu. Bet turiu pasakyti, kad tą knygą galite dar įsigyti kažkur Gedimino prospekte, ten tarp Lukiškių aikštės ir Seimo yra tokia maža lindynė – „Geležinės Lapės smuklė“. Joje parduodami vien stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių prisigeria valstiečiai, einantys į Seimą. Girti valstiečiai paskui kuria visokius naujus įstatymus.
Kad nereikėtų mokėti pinigų už alkoholio prekybos licencijas, visi alkoholiai ten užmaskuoti, kaip atseit kava. Štai tos kavos ir prisigeria visokie valstiečiai. Dar ten būna ir marichuanų, kurios užmaskuotos kaip arbatos. Tas marichuanas valstiečiai leidžiasi švirkštais sau į venas. Ir dar bintų būna, kurie užmaskuoti kaip pyragaičiai. Tuos pyragaičius valstiečiai rūko. Ir dar ten yra LSD tablečių, kurios atrodo kaip buterbrodai. Tuos buterbrodus ten valgo.
Paskui jiems visiems pasimaišo protas ir jie šlaistosi gatvėmis, šūkaudami nepadorius šūkius.
Ir visa tai vien dėl kažkokios moksleivės išdaigų.
