Atėjo laikas ir dar vienai figūrai nušviesti. Tai Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė – ta pati, kurios brolis Romas Sadauskas, dar žinomas, kaip Kvietkevičius, pagarsėjo per visokius skandalus su nelegalių sodybų ir automobilių prekyba, kontrabanda ir žembgrobystės tvoromis.
Pastarasis, kaip žinia, neteisėtai užsigrobė krūvą sklypų Druskininkuose, pristatė nelegalių tvorų ir kažkokių dvarų, o paskui su savo sese surengė šmeižto kampaniją, nukreiptą prieš nekaltus žmones, vien tam, kad nuslėptų savo darbelius ir kaltę suverstų ant mero. Tuo tikslu jis net įkūrė kažkokį tai laikraštį ir radijo stotį, per kuriuos ėmė plauti smegenis patikliems žmonėms.
Visgi apie Danauskienės brolį dar papasakosiu atskirai. Kol kas bus tik apie Vilmutę.
Taigi, Vilma Matusevičiūtė yra tikra Romo Kvietkevičiaus sesuo, dar ir dvynė. Išvis tai Vilma būtų Kvietkevičiūtė, tačiau visa šeima buvo tokia, kad mama buvo Kvietkevičiūtė, tėvas buvo Matusevičius, tai abu savo pavardes ir vaikams padalino – sūnui teko mamos pavardė, o dukrai – tėvo. O paskui dar Romas Kvietkevičius vedė Sadauskaitę, tai pavardę pasikeitė į Sadauską-Kvietkevičių, o paskui išvis tapo Sadausku. O Vilma tapo Danauskiene. Štai tokie šeimyniniai ryšiai.
Trumpai tariant, Vilma Danauskienė turėjo bordelį Veisiejuose. Bordelis buvo skirtas fūristams – nebrangus, greitas ir tvarkingas, ūkiškai prižiūrimas. Fūristas atvažiuoja, moka pinigus už „kompleksiuką“, o tas kompleksiukas – tai kūrva ir pietūs. Tokiu būdu viskas veikė kaip kažkoks pakelės kabokas, tik kad su kambariais antrame aukšte.
Kokybė išties buvo gera – fūros važiavo šimtais ir tūkstančiais per dieną. Gandas apie Danauskienės bordelį pasklido taip plačiai, kad vairuotojai net ėmė keisti savo maršrutus, važiuodami kur nors iš Vokietijos į Ukrainą ne tiesiai per Lenkiją, o per Lietuvą ir Baltarusiją. Ir atvirkščiai – iš tos pat Ukrainos į Vokietiją – per Baltarusiją, Lietuvą ir jau tada – Lenkiją.
Kabokas irgi buvo neblogas, versli Danauskienė tvarkėsi puikiai. Kad kaštai sumažėtų, įkūrė kiaulių fermą, iš kurios varė kepsnius. Kad būtų galima ir didesnes orgijas aptarnauti, įkūrė ir slaptą pogrindinį bravorą, kur kaimo turistai gavo netgi naują atrakciją – patiems išsivirti šviežios kadaginės, slyvinės ar dar kokios nors. Netgi narkomanams buvo suorganizuotas kanapių darželis, kur tiesiai iš darželio nusiskintas marichuanas šie galėtų sau susileisti į venas.
Ilgainiui atsirado netgi dar naujesnė veikos sritis – sekso turistės iš Maskvos. Tenykštės barakudos, susiradusios sau senus nupušusius ir pinigais aptekusius veikėjus, susiduria su didele problema – sekso norisi labai labai, o vat oligarchui pimpalas nestovi. Nu ir ką daryt? Taigi, verslioji Danauskienė parengė pramoginę-laisvalaikio programą „šventė su fūristais“, kuri buvo labai labai sėkminga. Tiek sėkminga, kad kaip sako slaptos VSD atsaskaitos, Danauskienės sodyboje tris kartus savaitgaliams atvažiuodavo netgi pati Alina Kabajeva.
Kadangi prie Danauskienės bordelio fūros sustodavo ilgėlesniam laikui, tai buvo organizuotas ir operatyviai veikiantis nelegalių cigarečių perkrovimo punktas bei tų pačių nelegalių cigarečių sandėlys-bazė, kur apsiprekindavo turginiai. Tiems patiems turginiams Danauskienė parduodavo ir šviežiai išrūkytus kumpius, kuriuos tiekdavo jos kiaulių ferma.
Kiek vėliau ten pat buvo įrengta ir degalinė, kurioje Danauskienė ėmė prekiauti nelegaliais baltarusiškais degalais, irgi atvežamais tomis pačiomis fūromis.
Aplinkinių kaimų gyventojai buvo patenkinti. Vietinės mergos bordelyje uždirbdavo taip gerai, tiek kad net nusipirkdavo sau ponaujes audines ir pasistatydavo namus. Dėl to apylinkėse ėmė smarkiai keistis vietinė kultūra – rastis ėmė visiškas matriarchatas, nes darbščios moterėlės per keletą metų užsidirbdavo tiek, kiek vietiniai vyrai nesugebėtų per visą gyvenimą.
Biznis sekėsi gerai, kol neiškilo reikalai su Antakiais.
Antakiai – tai ne kažkikia mistika, o kažkoks veikėjas, kurio antakiai buvo storesni už Brežnevo, ir dargi susieinantys ant kaktos. Žodžiu, Antakiai buvo kokio tai vietinio visuomenininko pravardė.
Kaip jau minėjau, Danauskienė tapo vietinio masto oligarche, dėl kurios įtakos ėmė keistis visa apylinkių kultūra. Išpendėjusios moteriškės, uždirbančios šimtus kartų daugiau, nei jų vyrai, visiškai įsisiautėjo. Kadangi vyrai uždirbdavo mažai, tai juos ėmė mušti, o paskui – netgi ir rišti prie šunų būdų, nes kam gi tokie reikalingi. O vyrai prarado paskutines galimybes bent kažkaip pabūti gerais savo žmonoms, nes žmonos to gerumo Danauskienės bordelyje gaudavo per akis – daugiau, nei pakankamai.
Trumpai tariant, vienas kaimo mokytojas, vardu Antakiai, neapsikentęs siautėjimų ir neteisybės, ėmėsi kovoti prieš orgijas. Tamsią gūdžią Joninių naktį, paslapčiukais nuo būdų atrišęs du šimtus vietinių vyrų, prasmuko į Danauskienės fermą ir paleido visas kiaules į laisvę. Tos kiaulės, pasijutusios laisvos, didžiule banda ir garsiai kvykdamos pasileido bėgti į bordelį. Tiesiai per požeminę galeriją, jungiančią fermą su bordelio rūsiu, kuriame stovėjo Danauskienės samagono aparatas.
Kiaulės, kaip suprantate, yra gana nemaži, masyvūs gyvuliai, taigi aparatą jos išvertė, nugriovė ir sulaužė, samagonas išsiliejo ir užpylė pečiuką, nuo pečiuko visa nelegali naminė užsidegė ir padegė tas kvykiančias kiaules. Nuo skausmo kiaulės suvisam pablūdo ir plūstelėjo į viršų – tiesiai į restoraną bei antrą bordelio aukštą. Galite įsivaizduoti, kaip jautėsi bordelio lankytojai ir pati Alina Kabajeva, kuri tą savaitgalį viešėjo, kai į didžiulį miegamąjį, kuriame kažką ten su ja darė trys dešimtys fūristų, įsiveržė degančių kiaulių minia.
Šimtai kvykiančių kiaulų lyg liepsnojantys fakelai šokinėjo per langus, į tas kiaules šaudė Kabajevos apsauginiai, o pačios Kabajevos kiauliškas žviegimas nustelbė natūralių kiaulių žvygsmus. Kabajevą nuo jau bedegančio bordelio stogo skubiai evakuavo jos vyro sraigtasparnis ir išvežė nežinoma kryptimi. Kiek vėliau Kabajeva buvo gydoma Serbskio institute, o Rusijoje buvo pradėta intensyvi kovos prieš alkoholizmą kampanija. Šios kampanijos metodologija aplinkiniais kelias neseniai atsirito ir Lietuvon.
Atsiprašau, kad nukrypau. Sudegęs bordelis gal ir būtų nieko tokio, ale kad degančios kiaulės išsilakstė į visas puses. Kažkurios atlėkė į nelegalią degalinę, kuri sprogo, nusinešdama ir kiaulių fermos pastatus, ir kontrabandinių cigarečių sandėlį, ir fūristų fūras. Kitos deglosios, lyg nujausdamos savo nelaimių priežastis, nubėgo pas gyventojus, į didesnius naujesnius namus, kurie nuo tų liepsnojačių kiaulių užsidegė, tad bordelių darbuotojos prarado ne tik darbus, bet ir per ilgus vargus užgyventą turtą. Taigi, joms vėl pasidarė reikalingi jų vyrai.
Šitaip Antakių sukelta revoliucija sužlugdė visą Danauskienės biznį ir atstatė kaimo vargdienių teisybę.
Kadangi viskas žlugo, biznio atkurti taip ir nepavyko, tai ir Danauskienei teliko bėgti – dėl to ji neseniai atsikraustė į Vilnių, kur dabar bando vaizduoti niekuo nekaltą žurnalistę.
Tiesa, dėl incidento su Kabajeva per paskutinius kelerius metus labai pablogėjo Lietuvos santykiai su viena kaimynine valstybe. Kabajevos vyras, sužinojęs, ką išdarinėjo jo žmona su fūristais, dabar yra labai labai piktas.
