Parašiau visai tik ką, kas per veikėja yra toji Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė. Kaip jau minėjau, jos brolis, anoksai Romas Sadauskas-Kvietkevičius, yra didžiausias Druskininkų apylinkių žemvaldys, žemgrobys, nelegalių dvarų bei tvorų statytojas, vogtų mašinų prekeivis, turi laikraštį ir radijo stotį bei nuolat verda kažkokias dielas.
Aš nežinau, ar atkreipėte dėmesį į tai, kad visomis savo varkėmis Romas Sadauskas-Kvietkevičius kažkodėl niekur nesigiria ir nesiafišuoja, o tik pila pamazgas ant niekuo nekalto Druskininkų mero Malinausko, kurį šmeižia, kaltindamas savo paties padarytomis veiklomis.
Reikia pasakyti, kad ramiai ir nekaltai atrodantis diedukas (realiai tai jam vos 40 metų, tik jis specialiai barzdą užsiauginęs ir pasidažęs plaukus žilai, kad darytų klaidingą įspūdį) pasižymi kraštutiniu naglumu.
Štai pavyzdžiui, kaip kilo istorija su kažkokia Malinausko tvora: vieną vakarą į mero sodybą atvarė būrys Sadausko smogikų, išlaužė vartus, sunešė statybines medžiagas ir pastatė neteisėtą tvorą. Jau kitą dieną Sadausko laikraštis paskelbė straipsnius apie tai, kad Druskininkų meras esą kažkur kažką neteisėtai užtvėrė.
Patys suprantate, kad nuo šitokio įžūlumo šmeižiko, kaip Sadauskas, doras ir naivus Druskininkų meras tiesiog negali apsiginti.
Visgi esminė Sadausko veikla yra visiškai ne ta, kaip dažnas galėtų tikėtis. Nekilnojamas turtas, daugybė supirktų žemių – visa tai atsirado ne iš niekur, o iš realios pogrindinės veiklos.
Nežinau, ar pastebėjote, bet Romas Sadauskas-Kvietkevičius turi tiesiog nenormalų potraukį viską fotografuoti, filmuoti ir visur su savimi tamposi krūvas fotografinės ir kino technikos.
Taip, jis užsiima video filmų kūryba. Iš jos ir gyvena. O kodėl slepia, jei iš to uždirba milijonus? O todėl ir slepia, kad tie milijonai yra tokie, kaip čia pasakius, sutepti šlapiais moterų tarpukojais ir nutaškyti dar kai kuo.
Senais laikais, kai tik atsidarė sienos į Vakarus, Sadauskas nuskubėjo į Vokietiją, į Bavariją ir sudarė grandiozinį sandėrį – kad filmuos visus filmus Lietuvoje, o kad būtų natūralu ir vokiška, visas aktores apmokys garsiai dejuoti ir stenėti tokius žodžius, kaip „mein Gott“, „schnelle schnelle“ ir panašiai.
Žodžiu, taip viskas ir vyko. Didelis angaras buvo paverstas į kino studiją, o ten ėmė dirbti šimtai aktorių. Lietuviška video produkcija tiesiog užplūdo Vokietiją. Ir viskas vyko gražiai tol, kol neatsirado tas jūsų Internetas.
Internetas Sadausko biznį sužlugdė. Nelegalios jo nelegalių filmų kopijos užplūdo nelegalius porno puslapius, pasiūla tūkstančius kartų perviršijo paklausą, o dar paskui atsirado visokie ten Tumblr ir Snapchat, kuriuose panaši produkcija ėmė milijardiniais kiekiais plūsti iš milijonų mėgėjų.
Žodžiu, Sadausko biznis užsilenkė, bet pinigų visvien liko daug. Nuo to laiko esminės Sadausko veiklos sritys – tai prekyba nekilnojamu turtu (nelegaliai užsigrobtu iš valstybės ir aplinkinių gyventojų), visokiomis mašinomis (jas vagia Baltarusijoje ir įveža į Lietuvą), o taip pat ir žemgrobystė.
Dėl užsilenkusio porno biznio Sadauskas vis burnoja apie kopyraitus ir kovoja už autorių teises.
Po to, kai sudegė Danauskienės bordelis ir šioji persikraustė į Vilnių, Sadausko reikalai irgi ėmė sektis kiek prasčiau. Tačiau pornoindustrinių savo šaknų jis neužmiršo – šiuo metu vysto naują homoseksualinių bei sadomazochistinių pramogų klubų tinklą „Žaliasis gandras“. Jo filialai jau atidaryti daugelyje Lietuvos miestų bei miestelių.
