Kaip Dovilė Bilkštienė nutapė triušius ir kas iš to gavosi.
Kaip žinia, Kalėdas visam laikui sužlugdė viena lietuviškų banditų gauja, prieš porą dešimtmečių siautėjusi Laplandijoje. Aš apie tai neseniai rašiau. Tačiau nedaugelis žino, kaip gal ir menkiau, bet visvien žlugo Velykos. Bent jau vienais metais.
Per Velykas nebūna jokių Kalėdų senelių. Būna tiktai triušiukai. Triušiukai ir kiaušiniai.
Trumpai tariant, kiekvienos velykos rengiamos taip, kad paimama pintinė, į ją sudedami kiaušiniai, o ant tų kiaušinių sudedami triušiai. Tada vaikučiai labai džiaugiasi ir visi labai laimingi būna, nes ūtiutiu, kokie mieli triušiukai ir taip toliau.
Dabar įsivaizduokite tokį Supermamų forumą, kur sėdi maždaug milijonas supermamų šmaikštašiknių, ir visas tas milijonas supermamų šmaikštašiknių daro šventeles savo mieliems vaikučiams, kurie tokie ūtiutiutiutiu, tokie mieli ir gražūs.
Reikia tiems vaikučiams padaryti atvirukų, triušiukų ir taip toliau.
Kai kurios mamos elgesi protingiau, bet kai kurios priperka vaikams tų triušiukų netgi gyvų. Nes gyvas gyvūnėlis juk žymiai mielesnis už pliušinį žaislą. Gyvas gyvūnėlis yra labiau tinkamas daužymui, draskymui, plėšymui į gabalus ir panašiai.
Tai todėl aršiausios supermamos perka vaikams triušiukus per Kalėdas.
Žodžiu, anais metais vyko eilinis Supermamų forumo buzas, kur maždaug milijonas supermamų ruošėsi šventei. Iš jų koks šimtas tūkstančių pirko vaikams triušiukus.
Ir visoms kilo klausimas apie tai, kokius atvirukus ir paveikslėlius reikia iškabinti ir padovanoti visiems tiems mieliems vaikučiams.
Baigėsi tuo, kad Dovilė Bilkštienė, katroji kažką tame forume irgi veikė (spėju, kad ieškojo personažų savo paveikslams) ėmė ir nutapė visą grupę paveikslėlių su tokiais nuostabiais mielais triušiukais, kokių žmonija dar nebuvo mačiusi. Pūkuoti, švelnūs, gražūs – jau tokio mielumo, kad nors apsikakok.
Nuo tų paveiksliukų supermamoms pasimaišė protas.
Pasimaišė taip, kad maždaug milijonas supermamų tuos paveiksliukus susikopijavo, atsispausdino ir iškabino visur namuose, darbovietėse ir vaikų kambariuose.
Nei viena iš jų nepažiūrėjo į nutapytuose paveikslėliuose matomus triušiukų akių atspindžius. Kažkur giliai triušiukų vyzdžiuose sukosi spiralės, o akyse atsispindėjo kažkokios neaiškios ugnys. Truputį dvelkiančios kažkuo nelabai aiškiu.
Nors gal tos supermamos ir pastebėjo tai. Gal jas pačias tos spiralės ir ugnys užbūrė. Nežinau.
Žinau tik tai, kad kai atėjo Velykos ir 100 tūkstančių moteriškių į namus parsinešė triušius, tai kilo kažkas nesuvokiamo. Visi triušiai pastebėjo tuos paveikslėlius. Visi į tuos paveikslėlius reagavo stebėtinai vienodai – bandė juos kažkaip išsantykiauti. Ir kadangi visur tebuvo paveikslėliai, santykių su jais užmegzti nepavyko. Todėl visi triušiukai ėmėsi tų pačių juos nupirkusių moteriškių.
Kitą savaitę visas forumas mirgėjo klausimais apie tai, ar galima pastoti nuo triušio. Paskui visi tie klausimai buvo trinami, o jei kas apie tai užsimindavo, tai supermamos raudonuodavo ir nudelbusios akis, murmėdavo, kad nelabai ką nors apie tai prisimena.
Štai taip Dovilė Bilkštienė su savo raganiškais paveikslais sužlugdė Velykas.
Ponai ir ponios, aš jums sakau, ta menininkė turi kažkokią nenormalią magiją savo galvoje. Ir perkelia tą magiją į paveikslus. Žmonės nuo jos išprotėja. Triušiai irgi.
